Medžiai - gamtos paminklai

STOROJI EGLĖ, Renavo eglė, valstybės saugomas gamtos paveldo objektas, esantis Mažeikių miškų urėdijos Renavo g-jos (260 kv., 45 skl.) teritorijoje, Renavo parke. Priklauso Varduvos kraštovaizdžio draustiniui.

Medis 35 m aukščio ir 1,2 m skersmens. Prie eglės yra informacinė lenta, anksčiau buvo aptverta tvorele. 1983 m. vasarą iškirsti aplinkui eglę augę mažaverčiai medžiai. Apsaugos zona apie paminklą sudaryta iš penkių metrų pločio juostos, kurios plotas 95 kv.m.

1994 m. eglę apniko žievėgraužis tipografas. Šalia esančios eglės nudžiuvo ir buvo nupjautos, tačiau šis gamtos paminklas puolimą atlaikė, nors medyje yra daugybė vabalų išgraužtų skylių, sakotakių liekanų.

1960 m. eglė paskelbta gamtos paminklu, 1987 m. priskirta prie respublikinės reikšmės paminklų. Lietuvos respublikos aplinkos ministro 2005 m. gegužės 23 įsakymu Nr. D1-255, Storoji eglė įrašyta į Valstybės saugomų gamtos paveldo objektų sąrašą (botaniniai objektai). 

PENKIOLIKAKAMIENĖ LIEPA.

Papilės parko (iki 1842 m. parkas ir dvaras priklausė Žemaitijos vyskupui) įžymybė - penkiolikakamienė liepa. Tai medis – gamtos paminklas.

Viskas turi savo pradžią, turi ir pabaigą. Toks neišvengiamas gyvenimo dėsnis. Visiems jau iš geografijos vadovėlių žinoma Papilės šešiolikakamienė liepa vieną dieną tapo penkiolikakamiene, o 2007 m. vasarą - trylikakamiene... Medis jau senas – beveik pusantro šimto metų, šaknys supuvusios. Niekas tiksliai nežino, kokio amžiaus šis medis iš tikro. 1870 metais Papilėje V. Butkevičius pasodino turtingą parką, bet liepa ten jau galėjo augti. Kurį laiką parkas priklausė Žemaičių vyskupystei. Dauguma šio parko medžių neišliko. Vienas iš nedaugelio likusių – būtent ši įžymi visoje Lietuvoje liepa. Kadaise žmonės ją vadino „Dvylika brolių“. Ir šis pavadinimas, deja, kuo toliau, tuo darosi teisingesnis.  

RENAVO LIEPA.   

Renavo liepa auga Mažeikių raj. Renavo k. esančiame Renavo dvaro parke. Medis ypatingas tuom, kad iš pasvirusio kamieno auga 9 šakos, kurios susiformavo kaip atskiri medžiai – turi vertikalų stiebą ir atskiras lajas.  

GARGŽDŲ STORASIS ĄŽUOLAS, Ąžuolas storulis, gamtos paminklas Mažeikių apylinkės seniūnijoje, Gargždų k.

Aukštis 22 m, kamieno apimtis 705 cm. Auga senoje sodybvietėje. Anksčiau čia gyveno Buivydas, Stulpinas, vėliau J. Galminas. Netoli yra ąžuolų ir liepų alėja. Prieš keletą metų nulūžo apie 1 m skersmens šaka ir dabar susidarė drevė. Po ąžuolu savo urvus įsitaisė barsukai ar lapės. Į ąžuolą seniau yra įtrenkęs perkūnas, dėl to 5 m aukštyje yra yra atsiradusi drevė.

Paminklas yra beveik nelankomas, nes toli nuo bendro naudojimo kelių. Buvo aptvertas tvorele, 1986 m. atnaujinta informacinė lentelė. 1960 m. ąžuolas paskelbtas gamtos paminklu, 1987 m. priskirtas prie rajoninės reikšmės paminklų.

Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. gegužės 23 d. įsakymu Nr. D1-255 paskelbtas valstybės saugomu botaniniu objektu.  

PUŠYS SESĖS. 

 Medžaiai auga Akmenės raj. Šiurkiškės kaime šalia kelio. Pušys auga kaip atskiri medžiai, o jų viršūnės ir lajos yra susiglaudusios. Susidaro įspūdis, kad medžiai turi vieną viršūnę.

ŽIBIKŲ ĄŽUOLAS, gamtos paminklas Viekšnių seniūnijoje, Žibikų k.

Yra 22 m aukščio ir 1,9 m skersmens. 1971 m. ąžuolas paskelbtas gamtos paminklu, o nuo 1986 m. globojamas valstybės.

2005 m. gegužės 23 d. Lietuvos Aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-255 paskelbtas valstybės saugomu botaniniu objektu.