Kiti objektai

Papilės atodanga - tai seniausiai (nuo 1825 m.) tiriamas, didžiausio mokslininkų dėmesio susilaukęs geologinis objektas Lietuvoje. Papilės atodangos uolienose gausu Juros periodo gyvūnų liekanų – fosilijų. Papilėje surasta ir aprašyta daugiau kaip 300 gyvių rūšių.  Čia slūgstančios nuogulos susiklostė prieš 120 – 150 mln. metų, kai toje vietoje bangavo negili jūra. Dabar po 5 m. storio moreninio priemolio danga slūgso viršutinės juros pilkas molingas aleuritas ir žėrutingas juodas molis, įvairios smiltainių atmainos su gausia fauna, o žemiau – žalsvi ir rausvai pilki smėliai, kurie vėl pereina į kitą smiltainių sluoksnį. Dar žemiau slūgso gelsvi ir pilki vidurinės juros smėliai. Pagrindinės faunos sankaupos susitelkusios viršutiniuose smiltainiuose, kuriuose gausu išmirusių dvigeldžių amonitų, brachiopodų, foraminiferų ir kitų gyvūnų liekanų. Šių kriauklių gražios kolekcijos dabar puošia ne tik Vilniaus, bet ir Miuncheno, Tiubingeno, Tartu universitetų, Kalnų instituto ir kitus paleontologijos muziejus, o gausiausia yra Lietuvos Geologijos ir geografijos instituto kolekcija.

Pirmą kartą Papilės atodanga buvo atidengta prieš 36 m. Per tą laikotarpį gamtos paminklas visiškai užžėlė ir tapo neatskiriamas nuo kitų Ventos regioninio parko atodangų. Šių 2006 m. liepos mėnesį iš Europos sąjungos struktūrinių fondų lėšų Papilės atodanga vėl atgijo.