Nesikeičianti girininkų misija su tomis pačiomis problemomis

„Ūkininko patarėjas“, 2009 m. gruodžio 8 d.

Polikarpas RAGOŽIS, „ ŪP" korespondentas

   Lietuvos žemės ūkio universitete (LŽŪU) vyko trečiasis po Nepriklausomybės atkūrimo girininkų suvažiavimas, kurį sušaukė Lietuvos miškininkų sąjungos (LMS) Girininkų bendrija. Išklausę Girininkų bendrijos tarybos veiklos ataskaitą ir diskusijas apie profesinius reikalus bei sunkmečiu iškilusias problemas, suvažiavimo dalyviai priėmė pluoštą rezoliucijų, išrinko naują tarybą, paminėjo girininkams svarbias istorijos datas.

Seniausio miškų valdymo grandis
   Šiemet sukanka 580 metų, kai Beringerio rašte pirmą kartą paminėti kryžiuočių žemėse dirbę girininkai. Lietuvoje pirmosios girininkijos įkurtos prieš 370 metų.
   Su Lietuvos miškų administravimo istorija suvažiavimo dalyvius supažindino LŽŪU docentas Romualdas Mankus. Pasak mokslininko, nuo pat įsikūrimo girininkijos buvo administracinis-ekonominis vienetas. Jos rinko duokles, prižiūrėjo bartininkų tarnybas, sekė, kad pagal įstatymus gyventojai naudotųsi „įėjimo" į miškus teise, kad niekas savavališkai neruoštų potašo, pelenų, deguto ir t.t. Privačių miškų savininkai samdė miškams saugoti pareigūnus, dažniausiai sargus, vėliau vadinamus eiguliais.
   Didžiojo Lietuvos kunigaikščio ir Lenkijos karaliaus Žygimanto Augusto 1567 m. išleistame Girininkų įstatyme nustatytos tokios girininkų pareigos: „apjoti girios ribas, apžiūrėti ir surinkti žinias, kontroliuoti, prižiūrėti, kad nebūtų daroma žala žvėrims, drevėms, medžiams". Buvo nustatyta ir stačių medžių, sausuolių bei virtėlių atleidimo ir kitų miško gėrybių rinkimo tvarka.
   Ir dabar girininkijos neprarado savo reikšmės - kaip buvo, taip ir liko valstybinių miškų valdymo struktūros pamatu. 
   Gaila, kad suvažiavimo dalyviams pritrūko kantrybės išklausyti visą doc. R. Mankaus pranešimą. Pasibaigus jam skirtam laikui suvažiavimo dalyviai visiškai atsipalaidavo ir ėmė trypti kojomis. Ko gero, jie nekantraudami laukė ataskaitinio pranešimo.

Reformos išaugino biurokratiją
   Per pastaruosius du dešimtmečius valstybinių miškų valdymo struktūra subiurokratėjo. Po Nepriklausomybės atkūrimo įsikūrė 42 urėdijos, Miškų departamentas, Generalinė mišku urėdija, o pačioje biurokratinės piramidės viršūnėje - Aplinkos ministerija.
   Biurokratijos gausėjimas tiesiogiai nesusijęs su miškų plotų plėtra. Atvirkščiai, dabar valstybinių miškų plotas sumažėjo perpus, nes šalia valstybinės atsirado privati miškų nuosavybė, o valdininkų vis daugėja.
   Kaip bebūtų keista, sumažintas girininkijų skaičius - iš 500 liko tik 365 girininkijos. Girininkų bendrijos tarybos (GBT) pirmininko Raimondo Juzikio duomenimis, vidutinis girininkijos prižiūrimas miškų plotas - 3809 ha. GBT vadovas ataskaitiniame pranešime apgailestavo, kad labai sumažėjo eigulių skaičius. Šiuo metu girininkijose yra po dvi eiguvas. Vienam eiguliui vidutiniškai tenka apie 1,6 tūkst. ha miškų.
   Taigi miškų valdymo reforma slenka svarbiausių, tiesiogiai su miškų plėtra, priežiūra ir apsauga susijusių darbuotojų skaičiaus mažinimu, nepaisant, kad būtent šių specialistų labiausiai reikia.
   Išvardijęs kasdienius girininkų profesinius rūpesčius GBT pirmininkas R. Juzikis bėdojo ir dėl privačių miškų, esančių girininkijos teritorijoje. Tuos miškus jis pavadino problema, nes dauguma savininkų neturi specialaus pasirengimo, nežino, kaip juose ūkininkauti. Nepaisant, kad šiuo metu yra miškų savininkų organizacijos, galinčios teikti paramą privatininkams, dauguma jų vis dėlto kreipiasi į girininkus, prašydami pakonsultuoti įvairiais miškininkystės klausimais. „Esant dabartinei situacijai tokias paslaugas miško savininkams teikti girininkai nepajėgūs", - sakė R. Juzikis.
   Ataskaitiniame pranešime minėjęs, kad girininkai apkrauti pernelyg dideliu biurokratizmu, ataskaitų, pažymų rengimu, GBT pirmininkas pritarė dabartinei valstybinių miškų valdymo sistemai, sakydamas, kad per ataskaitinį laikotarpį glaudžiai bendradarbiauta su Mišku departamentu ir Generaline urėdija, rengiant teisės aktų projektus, kad buvo atsižvelgta į GBT siūlymus.
   GBT pirmininkas kvietė suvažiavimo dalyvius-girininkus nepasiduoti įvairioms provokacijoms, kuriomis siekiama sugriauti valstybinių miškų valdymo sistemą, supriešinti valdininkus, urėdus, girininkus ir apskritai visus miškininkystės darbuotojus.

Bėdos politikams ir valdžiai nerūpi
   Perskaityti dar keli pranešimai apie leidimų miškui kirsti tvarkos tobulinimą, girininkijose vykdomos žvėrių daromos žalos apskaitos reikšmę, reguliuojant medžiojamą jų skaičių, apie girininkų profesionalumą, miško kirtimo ribojimus, aukštojo mokslo reformos pasekmes miškininkų rengimui.
   Šis girininkų suvažiavimas nesukėlė didesnio politikų ir valdžios atstovų dėmesio. Girininkų pasveikinti atvyko tik Seimo Aplinkos apsaugos komiteto narys Justinas Urbanavičius ir aplinkos viceministras Aleksandras Spruogis. Šie svečiai dėkojo miškininkams už jų nuolatinį šalies miškų puoselėjimą, linkėjo kantrybės ir ištvermės šiuo sunkmečiu. Keliems girininkams jie įteikė Seimo ir Aplinkos ministerijos padėkos raštus.

Diskutavo ne girininkai,o mokslininkai ir viršininkai
   Kantriai išklausęs kai kurių kalbėtojų (ne girininkų) priekaištus, generalinis miškų urėdas Benjaminas Sakalauskas optimistiškai nuteikė suvažiavimo dalyvius - girininkus, trumpai charakterizuodamas dabartinę valstybinių miškų, sektoriaus padėtį. „Kriziniai metai ne tik žodžiais, bet ir ekonominiais rodikliais. Šiemet trečdaliu sumažėjo urėdijų pajamos, tačiau mūsų sistema sėkmingai susidoroja su sunkmečio iššūkiais. Matyt, kad gandai ir pranašystės apie urėdijų nuopuolius nepasitvirtins, o jų skleidėjams džiaugsmo bus mažoka, - pradėjo pasisakymą B. Sakalauskas ir tęsė: - Radome supratimą, nebuvo irzlumo, murmėjimo, kai trečdaliu sumažėjo atlyginimai. Tiesiog su dideliu atsidavimu, nuoširdžiausiai dirbdami baigiame šiuos sunkiausius metus. Gerų vilčių teikia pasibaigęs apvaliosios medienos konkursas 2010 m. pirmajam pusmečiui. Pirkėjų pasiūlytos kainos jau padidėjusios. Ir mūsų padėtis gerėja. Tuo norėčiau ir pasidžiaugti su jumis, girininkai."
   Buvęs miškų ūkio ministras Rimantas Klimas kritiškai vertino saugomų teritorijų administravimą. Jo nuomone, Saugomų teritorijų įstatymas draudimų nuostatomis persunkia 12 kitų įstatymų, todėl jis taisytinas.
   Lietuvos miško savininkų asociacijos (LMSA) valdybos pirmininkas dr. Algis Gaižutis buvo lydimas į tribūną taip pat trypimu kojomis ir dideliu suvažiavimo dalyvių triukšmu. Tačiau kai jis prabilo, salė nuščiuvo. Girininkai manė, kad privačių miškų savininkų atstovas kalbės apie miškų žinybos perdavimą Žemės ūkio ministerijos žinion. Bet A. Gaižutis kategoriškai atmetė teiginį esą privatūs miško savininkai yra valstybinių įmonių - urėdijų konkurentai. Kalbėtojas nuoširdžiai kvietė valstybinių miškų pareigūnus glaudžiau bendrauti su miško savininkais.
   Vienas seniausių ir didžiausią patirtį sukaupęs Šventosios girininkas Rimantas Kviklys paskelbė, jog jis steigia Girininkų bendrijos girininkų veteranų klubą ir kvietė garbaus amžiaus girininkus tapti jo nariais. Jo manymu, klubas bus naudingas jauniesiems girininkams savo patirtimi, žiniomis ir patarimais.
   Visus suvažiavimo dalyvius nustebino buvusio miškų žinybos vadovo prof. Alberto Vasiliausko pasisakymas. Iš suvažiavimo tribūnos mokslininkas perskaitė bendrą penkių buvusių miškų valdymo sistemos piramidės viršūnėje vadovų (prof. A. Vasiliausko, R.Klimo, dr. Imanto Lazdinio, Algirdo Bruko ir prof. Stasio Karazijos) kreipimąsi į aplinkos ministrą Gediminą Kazlauską. Kreipimesi siūloma apsvarstyti galimybę reorganizuoti Generalinę miškų urėdiją. Vienu iš keturių variantų siūloma dalį šios institucijos funkcijų perduoti Miškų departamentui, o likusią - Miškotvarkos tarnybai. Taip esą būtų sumažintas biurokratinis miškų žinybos aparatas bent 30 biurokratų.
   Vieni suvažiavimo dalyviai dėl šio pareiškimo džiūgavo, kiti sutiko skeptiškai, sakydami, kad tai asmenims priešiškas prof. A. Vasiliausko nusistatymas generalinio urėdo B. Sakalausko atžvilgiu. O akademikas Leonardas Kairiūkštis pareiškė, kad prof. A. Vasiliausko siūloma Generalinės urėdijos pertvarka yra per ankstyva. Jo manymu, gal apie tai galima bus galvoti po 5-10 metų.

   Naujos GB tarybos pirmininku antrajai kadencijai perrinktas Raseinių urėdijos Padubysio girininkas Raimondas Juzikis.