Miškų šeimininkams naštą lengvina parama

"Lietuvos rytas", 2009 m. spalio 29 d.

Egidijus SALADŽIUS

STATISTIKA. Aktyviausiai paramos siekia Kauno apskrities miškininkai – jie nuo 2007 metų pateikė 11 paraiškų

   Miškininko Kazimiero Bradausko valdos pastaruosius metus spėriai augo. Jose jau burzgia už Kaimo plėtros programos paramos lėšas įsigytas medvežis. Privataus miško šeimininkas tikisi, kad sunkmetis nesugriaus jo plėtros planų.

   „Juk šitokia krizė“, – kas sukėlė abejonių dėl verslo ateities, atskleidė K.Bradauskas.

   Tiesa, vyras pripažino, kad ligi šiol savo užmojų neteko smarkiai tramdyti.

   Užpildęs paraišką ir parengęs verslo planą jis jau sulaukė lėšų, padengusių pusę įsigytos miško tvarkymo įrangos kainos.

   Pagal Kaimo plėtros 2007-2013 metų programos (KPP) priemonę „Miškų ekonominės vertės didinimas“ K.Bradauskas gavo 340 tūkst. litų.

Aktyviausi – uteniškiai

   Nacionalinė mokėjimo agentūra nuo 2007 metų sulaukė 63 paraiškų gauti finansinę paramą pagal šią priemonę. Aktyviausi buvo Kauno apskrities miškininkai – jie pateikė 11 paraiškų.

   Nuo jų mažai atsiliko Utenos miškų šeimininkai – paramos miško ekonominei vertei didinti panoro 9 miškininkai. Po 8 paraiškas parašė Vilniaus ir Šiaulių apskričių ūkininkai.

   Iš viso KPP priemonei „Miškų ekonominės vertės didinimas“ 2007-2013 metams skirta apie 70 mln. litų. Iki 2009 metų spalio šalies miškininkams paskirstyta 16 mln. litų.

Pusę sumos susigrąžino

   52 metų miškininkas iš Anykščių K.Bradauskas supirkinėti miškus pradėjo prieš šešerius metus. Įnikęs į verslą ilgainiui jis atsisakė ir darbo vandentiekio įmonėje.

   Dauguma jo miškų – Utenos apskrityje, tačiau K.Bradausko valdos driekiasi ir kitose Lietuvos dalyse. Jo miškai užima 300 kvadratinių hektarų.

   Miškams prižiūrėti, medienai ruošti reikalinga technika – sunki našta miškininko pečiams.

   Pateikęs paraišką pagal KPP priemonę „Miškų ekonominės vertės didinimas“ jis paprašė 690 tūkst. litų paramos.

   Kol kas miškininkas gavo dalį sumos. Ja jis padengė pusę patirtų išlaidų perkant medvežį.

   „Be paramos vargiai įsigysi technikos. Teko skolintis ir iš banko. Tiesa, kai rengiau verslo planą, bankai paskolas duodavo su 4-5 proc. palūkanomis, o dabar jau 13-14 proc.

   Bet ką darysi, juk dar reikia pinigų ir apyvartinėms lėšoms“, – vargais ir džiaugsmais dalijosi miškininkas.

   Šiuo metu K.Bradauskas naujų miško plotų nebeperka.

   „Privačių miškų rinka įšalo. 2007-2008 metais miško kaina buvo išaugusi, dabar kritusi. Žmonės mąsto: kiti pardavė brangiau, tai aš palauksiu, dabar neparduosiu“, – pasakojo K.Bradauskas.

   Tačiau vyras įsitikinęs: prabėgs metai, miško savininkai supras, kad kaina nebepakils iki tokios, kokia buvo.

   Pagal KPP priemonę „Miškų ekonominės vertės didinimas“ supaprastinta tvarka paramos gali kreiptis privačių miškų savininkai ir jų asociacijos, taip pat savivaldybės ir jų asociacijos.

   Didžiausia paramos suma vienam projektui yra 150 tūkst. litų, bendra projekto vertė tokiu atveju gali siekti 300 000 litų.

   Didžiausia galima paramos suma 2007-2013 metų laikotarpiui yra 1 381 120 litų.

   KPP lėšomis neremiami miškininkai, kurie patiria rimtų finansinių sunkumų ir kuriems gresia bankrotas.

Įsigyja technikos

   KPP pinigų pagal priemonę „Miškų ekonominės vertės didinimas“ gali tikėtis tie miškininkai, kurie pertvarko mažos ekonominės vertės medynus (jaunuolynus) ir krūmynus ar ugdo jaunuolynus. Parama neteikiama iškirstiems miškams atsodinti.

   Tačiau pinigų šiems darbams atlikti siekia mažai miškininkų. Kur kas dažniau jie teikia paraiškas pagal antrąją priemonės „Miškų ekonominės vertės didinimas“ sritį.

   Pagal ją pinigų skiriama tiems, kurie atnaujina turimą įrangą, – įsigyja miško kirtimo, apvaliosios medienos, biokuro (medienos kuro) ruošos technikos.

Parama tapo prieinamesnė

   Žemės ūkio ministerijos investicinių ir kompensacinių kaimo plėtros priemonių koordinavimo skyriaus vyriausiasis specialistas Karolis Gineika džiaugėsi, kad parama miškininkams šįmet prieinamesnė nei ankstesniais metais. Pinigų miško ekonominei vertei didinti siekiantys jų šeimininkai nuo šiol turės mažiau vargo rengdami dokumentus.

   Šiemet buvo supaprastintos paramos gavimo taisyklės. Jos skirtos tiems miškininkams, kurie pretenduoja į paramą iki 150 tūkst. litų.

   Pateikiant paraiškas pagal supaprastintas įgyvendinimo taisykles nebereikia atskirai rengti verslo plano. Pakanka paraiškoje užpildyti specialią skiltį.

   Sutrumpėjo ir paraiškų vertinimo laikotarpis. Anksčiau tam prireikdavo 60 darbo dienų, dabar tam prireikia 20 darbo dienų.

   Jei išlaidos patirtos iki paraiškos pateikimo dienos, mokėjimo prašymą galima pateikti kartu su paraiška.

   „Ši parama skirta tiems, kurie siekia pagerinti miškų sektoriaus padėtį“, – sakė K.Gineika.

Remia investicijas į saugią techniką

   * Paramos pagal KPP priemonę „Miškų ekonominės vertės didinimas“ gali kreiptis asmenys, ne jaunesni nei 18 metų.

   * Ši parama skiriama ekonominei miškų valdos vertei didinti, pagerinti ir modernizuoti miškų kirtimo ir apvaliosios medienos bei biokuro ruošos technologijas. Remiami tie, kurie investuoja į pažangią ir saugią miško kirtimo bei kitokią įrangą.

   * Pagal priemonę „Miškų ekonominės vertės didinimas“ parama skiriama dviem veiklos sritims plėtoti.

   * Pagal pirmąją veiklos sritį tinkamos finansuoti išlaidos yra jaunuolynų ugdymas (šviesinimo ir valymo kirtimai, atlikti vadovaujantis Miško ugdymo kirtimo taisyklėmis), mažos ekonominės vertės medynų (jaunuolynų) ir krūmynų pertvarkymas (rekonstrukcijos), miškotvarkos projekto ir kitų šiai veiklos sričiai įgyvendinti reikalingų planavimo ir projektavimo dokumentų parengimas, projekto viešinimo išlaidos.

   * Pagal antrąją veiklos sritį tinkamos finansuoti išlaidos yra naujos miško kirtimo, apvaliosios medienos ir biokuro ruošos technikos ir įrangos įsigijimas, miškotvarkos projekto parengimo išlaidos, bendrosios išlaidos (finansuojama bendrųjų išlaidų suma be pridėtinės vertės mokesčio gali būti ne didesnė kaip 7 tūkst. litų), projekto viešinimo išlaidos.

   * Už paramos lėšas galima įsigyti motorinių pjūklų ir krūmapjovių, medienos ištraukimo traktorių, savikrovių priekabų, medvežių, miškavežių, medkirčių, biokuro ruošos įrangos.

   * Pagal priemonės pirmąją veiklos sritį finansuojama iki 60 proc. visų tinkamų finansuoti išlaidų, skirtų paramai suteikti ūkininkauti mažiau palankiose vietovėse ir „Natura 2000“ teritorijose, ir iki 50 proc. likusiose miškų teritorijose.

   * Verslo plane numatytos pajamos iš miškų kirtimo, apvaliosios medienos ar biokuro ruošos paslaugų teikimo kitiems privačių miškų savininkams turi sudaryti ne daugiau nei 50 proc. visų iš šios veiklos gaunamų pajamų.

   * Pareiškėjas turi užtikrinti, kad išlaidos, kurioms finansuoti prašoma paramos, nebuvo, nėra ir nebus finansuojamos iš kitų nacionalinių programų ir Europos Bendrijos fondų.