Kaip pelningiau ūkininkauti savo miške

"Mūsų girios", 2009 / 10

   Artėjant žiemai – medžiapjūtės sezonui – daugeliui miško savininkų kyla klausimų, kaip pelningiau tvarkytis nuosavame miške, parduoti nekirstą ar iškirstą medieną, miško valdą. Į šiuos, ypač sunkmečiu aktualius klausimus atsako Aplinkos ministerijos Miškų departamento Privačių miškų skyriaus vedėjas NERIJUS KUPSTAITIS.

Kokią naudą galima gauti iš nuosavos miško valdos?
   Savininkas iš savo miško valdos gali gauti finansinę naudą keliais būdais: pats vykdydamas ir organizuodamas kirtimus ir parduodamas medieną; parduodamas nenukirstą mišką išsikirtimui kitiems; naudodamas mišką ne kaip medienos šaltinį, o organizuodamas valdoje poilsį ar kitą teisės aktais leidžiamą veiklą; parduodamas mišką su žeme. Parduodamas mišką su žeme, savininkas gauna pinigus už visą mišką, tačiau tai dažniausiai yra daug mažesnės bendrosios pajamos, negu būtų gautos, mišku naudojantis ir jį paliekant savo palikuonims. Žinoma, jei miškas priskirtas saugomoms teritorijoms, ypač II miškų grupei, kur miško naudojimas labai ribotas, dabartinė nauda mišką pardavus gali būti ir didesnė, negu jį naudojant. Parduodant mišką su žeme, jo kaina priklauso nuo žemės ir medyno kainos (iškertamų medžių rūšies ir medienos kiekio) bei nuo miškui taikomų naudojimo apribojimų.  Miško žemės vertė priklauso ne nuo jos derlingumo, kaip kad priimta žemės ūkyje, bet nuo jos geografinės vietos. Ji gali būti ir visiškai bevertė arba net nuostolinga, nes nuo jos ateityje gali reikėti mokėti mokesčius. Tačiau, jei ji yra arti didelių miestų, gerų kelių ar prie vandens telkinių, tinkančių poilsiui, vaizdingose vietose, pačios miško vietos (o ne žemės) vertė gali būti gerokai didesnė, nei ant jos augančios medienos. Medyno vertė priklauso nuo to, kiek daug ir greitai galima gauti pajamų, parduodant kertamą miško valdoje medieną. Jei pagal galiojančius teisės aktus negalima vykdyti miško kirtimų, medynas yra mažai vertas (kalbant tik apie jo ūkinę vertę pirkimo-pardavimo prasme). Ūkinio miško kaina priklauso ir  nuo to, kokių medžių rūšių medienos sortimentai bus gaunami iškirtus. Brandžių medynų tūris individualiuose miškotvarkos projektuose būna nustatytas apie 10 proc. tikslumu. Todėl parduodant iškirtimui atrėžtas biržes, reikėtų prieš tai pačiam ar specialistui ištisai išmatuoti kiekvieno medžio storumą krūtinės aukštyje ir pagal medžių rūšis iš specialių lentelių apskaičiuoti bendrą biržės tūrį.

Kiek galima iškirsti medienos?
   Turintieji miškotvarkos projektus, tokią informaciją konkrečiam miškui gali surasti  projekto medžiagoje, taksoraštyje. Jei valdos miškotvarkos projekto nėra, pirminę taksacinę informaciją (taksoraščio išrašą) apie savo mišką savininkai gali gauti Valstybinėje miškotvarkos tarnyboje, miškų urėdijose ir rajonų aplinkos apsaugos agentūrose (reikia prašyti savo valdos medynų plano kopijos ir taksoraščio išrašo arba kopijos). Šią informaciją turi teisę gauti tik miško savininkai arba jų įgalioti asmenys. Be to, svarbu sužinoti, kada atlikta miškų inventorizacija. Taksoraštyje yra surašyta medynų rūšinė sudėtis, tūris, vidutinis medžių aukštis, skersmuo, amžius, skalsumas (rodo medyno tankumą), miškų grupė ir kiti rodikliai. Svarbu pasitikslinti, ar paskutiniu metu neįvesta papildomų ūkininkavimo apribojimų. Kartais taksoraštyje pateikti miškų inventorizacijos duomenys nedidelėms miško valdoms nėra tikslūs. Tikslesnius duomenis suteikia miško valdos miškotvarkos projektas. Mažesnėms nei 10 ha privačių miškų valdoms jie galioja 20 metų, didesnėms nei 10 ha – 10 metų. Šiam laikotarpiui projektuojamos ūkinės priemonės, pateikiamos rekomendacijos dėl miško tvarkymo, duomenys apie visas medžių rūšis, medynų amžių, plotą, tūrį, galimus kirtimus, miškų želdymą, priežiūrą. Jei valda nemaža arba joje yra brandžių medynų, kurie gali būti kertami pagrindiniais kirtimais, visada verta pasidaryti valdos miškotvarkos projektą. Be to, pagal tokį projektą specialistas medynų prekinę vertę gali įvertinti kelių šimtų litų tikslumu. Apytikriai tai gali padaryti ir pats miško savininkas, iš skelbimų ar kitų šaltinių susižinojęs nenukirsto miško kainas. Visais atvejais, sprendžiant sklypo ar valdos vertės klausimus, patartina pasikonsultuoti su specialistu, kuris yra nesuinteresuotas to miško pirkimu. 
Kaip, kertant medžius, apytiksliai nustatyti galimų pagaminti rąstų, kitų sortimentų kiekį?
   Jaunuolynų ugdymo kirtimais galima pasigaminti nebent smulkios malkinės medienos.  Retinimo kirtimais dažniausiai gaminami popiermedžiai ir malkos, einamaisiais – apie pusė iškirstos medienos tūrio gali būti smulkūs rąsteliai, kita dalis – popiermedžiai ir malkos, nes ugdymo kirtimais dažniausiai kertami prasčiausi ir ploniausi medžiai. Pagrindiniais kirtimais kertant brandžius medynus, priklausomai nuo medžių rūšies, apie pusę arba kiek daugiau tūrio sudarys rąstai, kita dalis bus smulkūs rąsteliai, popiermedžiai ir malkos. Lapuočių medynuose malkų gali būti daugiau nei trečdalis viso tūrio.

Kur galima sužinoti medienos kainas?
   Brangiausia yra ąžuolo mediena, po jos – eglės, pušies, beržo, uosio, juodalksnio. Pigiausiai kainuoja drebulės ir baltalksnio mediena. Įvairių sortimentų kainas (jos kas mėnesį rinkoje gali būti kitokios) galima sužinoti miškų urėdijose, miško savininkų kooperatyvuose, miško savininkų asociacijų skyriuose, taip pat apsilankius internetinėse svetainėse: www.miskobirza.lt,www.lietuvosmiskai.lt, www.gmu.lt arba iš skelbimų spaudoje. Reikia pasidomėti, ar kainos skelbiamos miško kelkraštyje išvežtai medienai, ar jau pirkėjo sandėlyje. Iš skelbiamos sortimentų kainos reikia atimti miško ruošos ir medienos ištraukimo į kelkraštį išlaidas ir medienos pakrovimo bei transportavimo iki pardavėjo kaštus, kurie priklauso nuo atstumo. Dar reikėtų įvertinti laiko miško darbų organizavimui sąnaudas ir pirkėjų neatsiskaitymo su miško savininku riziką.

Kas ir kokį turi sumokėti pajamų mokestį už parduodamą medieną ar mišką?
   Kas turi sumokėti pajamų mokestį (15 proc. gyventojų pajamų ir 6 proc. privalomojo sveikatos draudimo įmokos) už parduodamą medieną, priklauso nuo pirkėjo. Jeigu pirkėjas yra juridinis asmuo, mokesčius sumoka jis (išskaičiavęs tą sumą iš pardavėjui išmokamos sumos). Jei miškas parduodamas fiziniam asmeniui, prievolė sumokėti mokesčius tenka pardavėjui.

Kur kreiptis dėl kompensacijos už miškų ūkio veiklos apribojimus saugomose teritorijose?
   Prašymas išmokėti kompensaciją už miškų ūkio veiklos apribojimus saugomose teritorijose pateikiamas pagal miško valdos buvimo vietą regiono aplinkos apsaugos departamentui. Kartu su prašymu išmokėti kompensaciją miško savininkas ar valdytojas turi pateikti Nekilnojamojo turto registro informacinį išrašą, miško valdymo teisę patvirtinantį dokumentą ir patvirtintą miško valdos, kurioje nustatyti veiklos apribojimai, miškotvarkos projektą. Kompensacijų privataus miško savininkams ir valdytojams, kurių valdose steigiama nauja saugoma teritorija, keičiamas esamos saugomos teritorijos statusas arba nustatyti veiklos apribojimai realiai sumažina gaunamą naudą arba uždraudžia anksčiau vykdytą veiklą, apskaičiavimo ir išmokėjimo tvarka patvirtinta LR Vyriausybės 2004 m. gruodžio 3 d. nutarimu Nr. 1578 (Žin., 2004, Nr. 177-6554).

-----

Konkursas ,,Geriausi Alytaus regiono privačių miškų želdiniai 2009"

   Alytaus RAAD Miškų kontrolės skyrius, siekdamas skatinti privačių miškų savininkus ne tik per nustatytą laiką, bet ir kokybiškai atkurti miškus, nustatyti regione geriausiai atkurtus bei prižiūrėtus miško želdinius, rudenį organizuoja konkursą ,,Geriausi Alytaus regiono privačių miškų  želdiniai 2009".

   Pateikia miško objektus konkursui gali miško savininkai, miško savininkų asociacijos, kooperatyvai, UAB ir individualios įmonės.