Energetinės medienos panaudojimo tendencijos Baltijos regiono šalyse

"Mūsų girios", 2009 / 10

Prof. Andrius Kuliešis 
Darius Vižlenskas

   Rygoje rugsėjo 15-16 d. vyko Baltijos regiono šalių seminaras, kurį organizavo Jungtinių Tautų Europos ekonominės komisijos (UNECE) Medienos komitetas, Švedijos miškų agentūra, Latvijos žemės ūkio ministerija ir Rygos technologijos universitetas. Seminare dalyvavo 60 energetikos, miškininkystės bei statistikos specialistų iš 11 (Baltijos, Skandinavijos, Lenkijos, Baltarusijos ir kitų) šalių, suinteresuotų medienos biomasės panaudojimo energijos gamybai problemų sprendimu.
   Seminare padaryta 17 pranešimų, pasikeista nuomonėmis apie medienos išteklius, medienos kurui ruošimo technologijas, efektyvius šiuolaikinius būdus energijai iš medienos gauti, apie šalių uždavinius, rengiant Nacionalinį energijos gamybos iš atsinaujinančių šaltinių veiksmų planą. Paaiškėjo, jog šalys stokoja patikimų duomenų apie medienos, tinkančios energijos gamybai, išteklius. Vienas iš uždavinių, suformuluotų seminaro rekomendacijose – patikslinti duomenis apie potencialius ir sunaudojamus energetinės medienos išteklius. Ypač atkreiptas dėmesys į būtinumą tikslinti medienos sunaudojimą namų ūkiuose. Kai kuriose šalyse išryškėjo atskirų ministerijų bendradarbiavimo trūkumai, kuriant vietinę medienos rinką.
   Pažymėta, jog Europos miškuose slypi didžiuliai nepanaudojamos medienos biomasės ištekliai, iškertama tik 60 proc. metinio medienos prieaugio, t.y. daug mažiau, nei leidžia darnaus miškų ūkio principai. Medienos panaudojimas energijai gauti Europos Sąjungos šalyse 2005-2007 m., ,Medienos komiteto apklausos duomenimis, padidėjo 3,5 proc. 7 proc. visos 27-ose ES šalyse sunaudojamos energijos gaunama iš atsinaujinančių šaltinių; anglies, durpių – 17 proc., naftos produktų – 37 proc., gamtinių dujų – 25 proc., atominio kuro – 14 proc. Atsinaujinantys šaltiniai pagal gaunamą energijos kiekį pasiskirsto taip: biomasė – 66 proc. (iš jos medienos – 54 proc.), hidroenergija – 22 proc., geoterminė – 6 proc., vėjo – 5 proc., saulės – 1 proc. Atskirų šalių gaunama iš medienos biomasės energija bendrame energijos sunaudojime kinta nuo 3 proc. (Šveicarija, Prancūzija) iki 15-20 proc. (Švedija, Suomija). Suomijoje mediena tarp atsinaujinančių energetinių išteklių sudaro 80 proc. Dabar Europoje iš atsinaujinančių išteklių gaunama 7 proc. visos energijos, 2020 m. ši dalis turės padidėti iki 20 proc. Be abejo, konkrečiose šalyse iš atsinaujinančių šaltinių pagaminamas energijos kiekis ir struktūra, priklausomai nuo gamtinių ir klimato sąlygų, yra skirtingi.
   Suomijos ir Švedijos specialistai pateikė daug vertingos informacijos apie medienos panaudojimą šių šalių energetikoje, medienos surinkimą kirtavietėse, apdorojimą ir transportavimą. Ypač daug pasimokyti galima iš suomių medienos panaudojimo racionalumo, iš jų patirties plėtojant šalies energetinį ūkį. Siekdami atsakyti į klausimą, kur slypi medienos panaudojimo energijos gamybai sėkmė, paanalizuosime 2006-2007 m., t.y. iki prasidedant ekonominiam sunkmečiui, Suomijos medienos pramonėje ir energetiniame ūkyje sunaudotos medienos struktūrą. Medienos pramonė 2006-2007 m. šioje šalyje sunaudojo po 75-76 mln. m³ apvalios padarinės medienos. 56-59 mln. m³ padarinės medienos buvo gauta iš šalies miškų, 16-19 mln. m³ importuota. Be to, Suomijos miškuose kasmet pagaminama apie 6 mln. m³ malkų, t.y. ne daugiau kaip 10 proc. bendro iškertamo medienos kiekio. Visa padarinė mediena pasiskirsto į 2 stambias panaudojimo grupes. 32 mln. m³ apvalios medienos sunaudota lentpjūvėse (27), faneros (4), plokščių (1) gamybai ir 43,5 mln. m³ – celiuliozės pramonėje. Be to, celiuliozės pramonėje sunaudota apie 11,5 mln. m³ skiedros, gautos išpjovus medieną lentpjūvėse. Tokiu būdu celiuliozės pramonė sunaudojo 55 mln. m³ medienos.
   Suomijoje energijos gamybai naudojamos medienos pramonės atliekos, malkos ir miško kirtimo atliekos. Iš medienos ir jos atliekų2006 m. buvo pagaminta 307 PJ arba 20,7 proc., o 2007 m. – 295 PJ, arba 20 proc. visos šalyje sunaudojamos energijos. Nežymus energijos gamybos iš medienos sumažėjimas 2007 m. aiškinamas tuo, jog sumažėjus išmetamų dujų kainai, katilinėms ir elektrinėms buvo naudingiau deginti durpes vietoj medienos ir jos atliekų. 
   2007 m. iš celiuliozės pramonės atliekų (neskaitant žievės) Suomijoje buvo pagaminta 158 PJ energijos, tai ekvivalentiška 22,5 mln. m³ medienos, arba 41 proc. visos celiuliozės pramonėje sunaudojamos medienos. Tuo pačiu metu panaudojant 19,2 mln. m³medienos bei žievės, atliekų buvo pagaminta 137 PJ energijos. Didžioji šios energijos dalis (89 PJ) buvo pagaminta šiluminėse katilinėse ir elektrinėse ir buvo sunaudota visa į medienos pramonę patenkančios medienos žievė – 7,5 mln. m³, 1,7 mln. m³pjuvenų, 0,9 mln. m³ drožlių, gaunamų iš pramonės ir 2,7 mln. m³ iš miško, bei kitos medienos atliekos – 0.3 mln. m³. Iš miško gaunamos medienos atliekos pasiskirsto taip: kirtimo atliekos (viršūnės, šakos) – 1,5 mln. m³, smulkūs medžiai arba stiebai – 0,7 mln. m³, kelmai – 0,3 mln. m³, nuopjovos – 0,2 mln. m³. Namų ūkiuose buvo sunaudota 48 PJ energijos, kuriai pagaminti buvo panaudota 4,8 mln. m³ malkų, 0,4 mln. m³ miško drožlių ir 1 mln. m³ kitų, dažniausiai antrinės medienos, atliekų.
   Suomijos patirtis rodo, jog šalys, išvysčiusios ypač gilų medienos perdirbimą energijos gamybai, gali skirti daugiau nei pusę (51,2 proc.) visos pagaminamos vietoje ir importuojamos medienos, daugiausia medienos atliekų, neturinčių paklausos kitose srityse. Iš vietinių miškų tiesiogiai energijos gamybai sunaudojama apvali mediena (malkos) sudaro 9,2 proc., skiedra iš miško – 4,7 proc., iš jų: kirtimo atliekos – 2,9 proc., smulkūs stiebai – 1,1 proc., kelmai ir šaknys – 0,5 proc., nuopjovos – 0,2 proc. paimamo iš šių miškų stiebų padarinės ir malkinės medienos kiekio. Malkos ir miško drožlės sudaro maždaug ketvirtadalį visos Suomijos energetikoje sunaudojamos medienos. Pagrindinė medienos dalis energijos gamybai patenka iš medienos pramonės koncentruota forma ir svarbiausia, kad tai – atliekos, neturinčios kitokio pritaikymo. Nepaisant to, jog medienos pramonėje susidaro dideli atliekų kiekiai, jie vis dėlto yra riboti, todėl Suomijos energetikai toliau orientuojasi į medienos iš kirtaviečių bei jaunuolynų surinkimą ir panaudojimą energijos gamyboje. 2007 m. skiedros iš miško buvo sunaudota 3,1 mln. m³ (tai tolygu 5 proc. iškertamų Suomijoje stiebų tūrio), o 2015 m. Suomija planuoja jų kiekį padidinti 3-4 kartus iki 8-12 mln. m³.
   Suomijos medienos pramonėje, energetikoje panaudojamos medienos, jos importo apimčių ir struktūros analizė rodo, jog vietiniai medienos ištekliai nėra riba medienos pramonei plėtoti. Ši analizė taip pat parodė, jog energetikai didžia dalimi atitenka medienos atliekos, susidariusios po gilaus medienos perdirbimo, kai jos nebetinka kitų produktų gamybai, nėra konkurencingos kitoms pramonės šakoms, netinka eksportui.
   Gana ambicingus planus plėsti medienos panaudojimą energijai gaminti pateikė ir mūsų kaimynai Latvijos energetikai. Planuojama2020 m. iš atsinaujinančių išteklių gaunama energija patenkinti ne mažiau kaip 40 proc. visos energijos Latvijoje poreikio. ¾ atsinaujinančių išteklių energijos turėtų būti pagaminta iš medienos ir jos atliekų. Skirtingai nuo Suomijos, pagrindiniai energetinės medienos šaltiniai Latvijoje yra malkos, lentpjūvystės atliekos ir miško kirtimo atliekos. Problema ta, jog tiek dėl malkų, tiek dėl lentpjūvystės atliekų energetika visada konkuruos su medienos pramone ir eksportu. Panaši situacija yra ir Lietuvoje. Didžioji dalis planuojamos panaudoti energetikoje medienos gali būti panaudota medienos pramonėje arba eksportuota. Be didesnės konkurencijos gali būti panaudota tik žievė, miško kirtimo atliekos. Miško kirtimo atliekų panaudojimas reikalauja didesnių sąnaudų, investicijų tokios medienos ruošos linijoms įrengti. Seminare išgirstos mintys, įvairių šalių pateiktos informacijos analizė rodo, jog vienpusiškos pastangos panaudoti medieną energijai gaminti be kompleksinės šalies miškų ūkio, medienos pramonės ir energetikos plėtros negali būti vaisingos, bent jau nesant finansinės paramos iš šalies. Esant tokiai situacijai sunku tikėtis stabilumo, tiekiant medieną energetiniam sektoriui. Išveždama iš šalies apvalią medieną, kiekviena šalis gerokai paremia ne tik kitų šalių pramonę, bet ir energijos gamybą iš atsinaujinančių išteklių, žievės ir medienos pramonės atliekų pavidale, silpnina savo šalies energetinį potencialą.