Biodegalų ateitis ekonominės "bado dietos" sąlygomis

"Ūkininko patarėjas", 2009 m. lapkričio 12 d. 

Parengė „ ŪP" korespondentas Arnoldas ALEKSANDRAVIČIUS

   Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas pasisako už perpus mažesnį akcizą degalų biologiniams priedams nei siūlo Finansų ministerija.

   Finansų ministerija pasiūlė nuo sausio 1 d. iš Akcizų įstatymo išbraukti 38 straips nį, leidžiantį neapmokestinti į degalus mai šomų biologinių priedų. Panaikinusi akcizų lengvatų biodegalams, ministerija mano su taupysianti 70 mln. Lt biudžeto lėšų. „Ūkininko patarėjo" prašymu Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Jonas ŠIMĖNAS komentuoja, ar toks „taupymas" nepražudys dar nelabai tvirtos lietuviškosios biodegalų gamybos pramonės, neatbaidys ūkininkų, pasiryžusių auginti rapsus ir kitus energetinius augalus, nuo šio verslo, ar ne kils pavojaus, kad Lietuva 2010 m. nepajėgs 12 proc. šaliai reikalingos energijos gauti iš atsinaujinančių šaltinių, kaip pasižadėjo stodama i Europos Sąjungą:

   „Domėjausi, kokia biodegalų paklausa, jų skatinimo būdai ki tose Europos Sąjungos šalyse, to dėl galiu palyginti bendrąją ES ir Lietuvos biodegalų politiką. Prieš 5-8 metus akcizų lengvatos degalų biologiniams priedams niekur nebuvo. Padėtis ėmė keis tis biodegalų verslui sparčiai be sivystant, ėmus jų daugiau gamin ti. Finansų ministrė Ingrida Šimo nytė sako, kad Lietuvoje sunau dojama tik dalis mūsų pramonės pagamintų biodegalų. Nemaži jų kiekiai išvežami į užsienį. Eks portuojamiems biodegalams nu statytas akcizas neturėtų jokios reikšmės. Tačiau Lietuvos gamin tojai ir įsiveža nemažai žaliavos biodegalams iš užsienio (pavyzdžiui, Mažeikių naftos perdirbi mo įmonė „ORLEN Lietuva"" im portuoja palmių aliejų). Taikyti akcizų lengvatas užsieninei pro dukcijai, patys suprantate, būtų neprotinga. Vis dėlto, aplinkosau giniu požiūriu, bet kokiu atveju reikėtų skatinti mūsų piliečius, žemdirbius, automobilininkus, įmones rinktis bioetanolį, biodyzeliną, nes šios kuro rūšys stabdo pražūtingų šiltnamio reiškinį pa saulyje.
   Dabar esame priversti laikytis finansinės, ekonominės „bado die tos". Todėl bet kokios papildomos pajamos į valstybės biudžetą yra gyvybiškai svarbios. Finansų mi nisterija tikina, kad, atsisakius ak cizų lengvatos biodegalams, valstybės biudžetas 2010 m, papildo mai gautų apie 37 mln. Lt už ben zinų ir maždaug 33 mln. Lt už dy zelinius degalus. Tiesa, pasak finan sų ministrės, gali brangti energeti niai produktai iš biologinės kilmės medžiagų ar su jų priedais: A-95 markės benzino litras vidutiniškai maždaug 9 centais, toks pat kiekis dyzelinių degalų - 6 centais. Ta čiau, anot I.Šimonytės, lėtėjant ekonomikai ir gyventojams tau pant, vartotojai padidėjusius tari fus pajus tik iš dalies.
   Vis dėlto šiuo atveju reikėtų rasti „aukso vidurį" - netaikyti šimtaprocentinių galimų akcizų. (Finansų ministerija nuo 2010 m. sausio 1 d. siūlo visą benziną, neat sižvelgiant į jame esančius biologinius priedus, apmokestinti 1500 Lt už 1000 litrą, o dyzeliną - 947 Lt už 1000 litrų akcizu - red. past.) Perpus mažesnis, nei planuoja Fi nansų ministerija, akcizas degalų biologiniams priedams irgi leistų surinkti daugiau biudžeto paja mų, o biodegalų rinkos sąlygos ne taip smarkiai pasikeistų.
   Atvirai kalbant, Lietuvos bio degalų pramonės reikalai nėra la bai jau prasti. Gal kiek daugiau rū pesčių kyla biodyzelino gamin tojams. Jų naudojamos žaliavos (rapsai) yra brangios. Etanolio ga mybos pramonei šie metai tikrai nebuvo tragiški. Grūdų kaina - re kordiškai žema. Per patį grūdų su pirkimo įkarštį specialiai teira vausi etanolio gamintojų, kiek jie moka žemdirbiams už žaliavą. Pa sirodo, 260 Lt už toną grūdų. To kioms kainoms esant gamyba ne gali būti nuostolinga.
   Dėl dabartinių ekonominių sąlygų gana dėkinga auginti bio masę ir gaminti biodegalus. Ža liavinės naftos kainoms šoktelė jus iki 80 JAV dolerių už statinę (159 litrus), faktiškai pabrango ir naftos produktai. Todėl bioproduktai (biodegalai) susilaukia vis didesnės paklausos.

   Dėl to, kad daugiau vartotume biodegalų, siūlyčiau Seimui patvirtinti „pusinį" biodegalų akcizo mo kesčio variantą, lyginant su tuo, ką numačiusi Finansų ministerija".