Šventinę nuotaiką namuose kuria ir gyvo medžio kvapas

"Lietuvos Rytas", 2009 m. gruodžio 15 d.
Tautvydas KONTRIMAVIČIUS, LR korespondentas

   Papuošta, įvairiomis spalvomis švytinti Kalėdų eglutė – dar tik pusė šventinio džiaugsmo. Nuo šio populiariausio Kalėdų simbolio sklindantis tikras miško kvapas, pripildantis namus nekasdieniškos gaivos, irgi ypač svarbi šventinės nuotaikos dalis.

   Prisimenu savo vaikystės eglutę – parištą virvele už viršūnės prie vinies, įkaltos į siją palubėje.

   Ji siūbuodavo, padabinta įvairiaspalviais stikliniais pakabučiais, tarp kurių – vienas kitas iki viduržiemio namuose išsilaikęs obuolys ir dar keli saldainiai, kuriuos rūpės kuo greičiau suvalgyti sausiui prasidėjus.

   Tada, kai vos palietus tą medelį ims byrėti jo spygliai – ant apačioje sukrautų žaislų ir už apykaklės.

   Tuo metu tai buvo pati gražiausia namų puošmena, bet dabar tokios savo namuose nebenorėčiau. Noriu, kad mano eglutė būtų vienodai puošni ir kvapi tiek laiko, kiek man rūpės išsaugoti namuose švenčių nuotaiką.

Iš paunksnės – ne puošmena

   Nukirstos, savaitei kitai į namus parnešamos ir paskui lauk išmetamos Kalėdų eglutės Lietuvoje pamažu išeina iš mados.

   Vien gamtos bičiulių, skatinančių nekirsti Kalėdoms medelių ir taip išsaugoti miškui eglę, balsai madų skersvėjuose būtų per silpni.

   Ir patys miškininkai neslepia: Lietuvos miškuose eglučių jaunuolynas taip vešliai želia, kad kasmet šių medelių vis vien reikia iškirsti keliskart daugiau, nei jų mums reikėtų namams pasipuošti.

   Deja, ne kiekviena tokia eglutė mūsų namus papuoštų. Mat gležnų ir retų šakelių medeliai, kuriuos be gailesčio tenka iškirsti, kaip namų puošmenos nesuviliotų.

   Mūsų akį džiugina tik pavieniui ir ne po senais medžiais augusi, todėl proporcingą šakų vainiką ir tankius spyglius galėjusi išauginti miško eglutė. Tokią galima tik specialiai įrengtoje plantacijoje išauginti arba negailestingai nukirsti ten, kur ji galėtų augti daug metų.

Medis džiūsta nesulaikomai

   Tačiau net ir pati vešliausia nukirsta eglutė – tik trumpaamžis džiaugsmas, sukeliantis daugiau nusivylimų nei malonių jausmų. Laikantis gajos šimtametės tradicijos, nukirstą medelį namuose puošdavo gruodžio 24-ąją – Kūčių dieną, jokiu būdu ne anksčiau, o sausio 6-ąją, per Tris karalius, eglutė būdavo nupuošiama ir išmetama.

   Tas beveik dvi savaites namuose, kuriuose nebuvo centrinio šildymo, ji dar iškęsdavo nepažėrusi visų spyglių. Bet dabar, kai ją rūpi papuošti jau gruodžiui įpusėjus, o laikyti nors iki sausio pabaigos, nukirstas medelis tiek ilgai grožiu nespinduliuoja.

   Bandymai merkti eglę į vandenį, smeigti į šlapią smėlį ar kasdien drėkinti spyglius – per mažai efektyvūs.

   Iš spygliuočių, kurie gali pradžiuginti per Kalėdas, ilgiausiai patalpoje išlieka nebent nukirsta pocūgė – tačiau kirsti lėtai augantį mūsų kraštuose retą spygliuoti į ranka nekyla.

   Bent savaitę ilgiau gaivinamai kvapi ir spygliuota kambaryje išliks dygioji eglė, dažniau vadinama sidabrine. Tačiau ir ji, nukirsta ir įmerkta į vandenį kambaryje, sukietėjusius spyglius ima žerti jau trečią savaitę, o kartais dar greičiau ima pūti ir dvokti jos mirkstantis kamienas.

Išeitis – eglutė su šaknimis

   Užtat apie 8 tūkstančius tokių dygiųjų eglučių šiemet Kalėdoms išauginusi ir paruošusi parduoti Dubravos (Kauno r.) eksperimentinė mokomoji girininkija daugiau nei pusę medelių parduoda su šaknimis – vazonuose.

   Pasak šios urėdijos vadovo Kęstučio Šakūno, kai pirkėjas sprendžia, ką išsirinkti už tuos pačius 25 litus, jis vis dažniau neša namo ne 1,5 metro aukščio nukirstą medelį, o iki metro teišaugusią, bet vazone su šaknimis įsodintą eglutę.

   Miškininkams malonu stebėti tokias permainas, kurios liudija kintančią tradiciją.

   Į vazoną persodintą medelį namams papuošti galima nusipirkti iš anksto – jais pradėta prekiauti dar lapkričiui įpusėjus. „Tai puikus pirkinys tinginiui vyrui – kai turės laiko, parneš į namus eglutę, pastatys – ir ji iškart paruošta puošti“, – šmaikštavo K.Šakūnas.

   Dygiosios eglės šakos – tvirtesnės nei paprastųjų miško eglių, todėl ant tokio medelio galima drąsiai kabinti ir sunkesnes puošmenas, tvirtinti masyvias girliandas.

Iš vazono – į sodybą

   Eglutė vazone irgi nepuoš namų visą žiemą. Miškininkai įspėja, kad medelis vis dėlto nebuvo užaugintas tame vazone lyg kambarinė gėlė, jo šaknys gali būti smarkiai apkapotos persodinant. Todėl toks augalas šiltame ir sausame kambaryje irgi ims džiūti, mes spyglius, jei ilgiau užsibus jam nepalankiomis žiemojimo sąlygomis.

   Vazone augantį medelį patariama įkelti į šildomą patalpą ne anksčiau kaip gruodžio 15-20 dieną, kad jis išliktų tvirtas ir kvapus iki sausio pradžios. Tokią eglutę reikia statyti atokiau nuo šildymo įrenginių, kartkartėmis palaistyti ir purkšti jos šakas.

   Pavasarį, jei yra vietos kieme ar sodyboje, ją galima persodinti ir leisti toliau laisvai augti.

   Jei rengiamasi tai daryti, po Naujųjų metų eglutei kambaryje geriau neužsibūti. Ją su visu vazonu reikia iškelti į lauką ir pastatyti kur nors pavėsyje, kad žiemos saulė nedžiovintų spyglių. Toks medelis kitą žiemą gali būti papuoštas ir lauke.

Vazone, bet be šaknų

   „Lietuviai nepratę pirkti katės maiše – jiems būtina ateiti, apžiūrėti, pačiupinėti ir tik tada pirkti Kalėdų eglutę“, – pasakojo Kauno bendrovės „Žalioji fėja“ direktorius Dainius Rėklaitis.

   Ši įmonė prieš Kalėdas kauniečiams pasiūlė paslaugą: užtenka tik paprašyti, ir Kalėdų puošmena netrukus atsidurs namuose. Jokių rūpesčių, jokio purvo automobilyje, gabenant medelį su visu vazonu.

   Tačiau pirkėjams, pasirodo, labiau rūpi patiems apžiūrėti tokį pirkinį. Mat kiekviena eglutė – unikali, ta pati vienam gali ypač patikti, o kitas į ją net nežvilgtelės.

Eglutė kvepia apelsinais

   Noras kuo ilgiau džiaugtis kvapiu žaliaspygliu medeliu skatina prekiautojų išradingumą.

   Mat Kalėdų nuotaiką namuose gali kurti įvairių rūšių į eglę panašūs medžiai.

   Sugretinus tuos medelius su paprasta miško eglute, šios nerūpės net puošti: spygliai ant jos šakų reti ir dygūs, šakos liaunos, nuo puošmenų bemat nusvyrančios, o ir džiūsta ji kambaryje greičiausiai.

   Bene didžiausias ir geriausias eglutės konkurentas, plintantis mūsų šalyje pirmiausia iš Danijos, yra kėnis. Tiesa, jis auga lėčiau nei eglė, tad mėgautis tokia namų puošmena per Kalėdas kol kas brangoka.

   Išskirtinės egzotikos mėgėjai gali paieškoti kvapiojo kėnio – šie medeliai Europoje specialiai auginami šventiniam namų jaukumui sukurti. Mat puikios išvaizdos kėnis dar pasižymi ir nuostabiu apelsinus primenančiu kvapu

* * *

Vietoj medelio – tik šaka

   Šiemet Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, Generalinė miškų urėdija kartu su visomis šalies miškų urėdijomis pirmą kartą prieš Kalėdas rengia akciją „Parsinešk Kalėdas į savo namus“. Šios akcijos metu miškininkai, prieš šventes prekiaujantys eglutėmis ir jų šakomis, vieną pusdienį dovanos eglių šakas Lietuvos miestų gyventojams.

   Gruodžio 18 dieną, penktadienį, nuo 13 iki 18 valandos visoje Lietuvoje miestų aikštėse, prie šventėms papuoštų eglių, miškininkai nemokamai dalys iš kirtaviečių atvežtas eglišakes.

   Kartu su miškininkais akcijoje dalyvaus ir žinomi visuomenės atstovai, pasirengę paaiškinti, kodėl šventėms namuose papuošta eglišakė ar iš jos pasigamintas Kalėdų vainikas nėra prastesni šventinės nuotaikos kūrėjai nei nukirsta eglutė.

* * *

Puošti eglutes pradėjo vokiečiai

   * Istorijos šaltiniai liudija, kad pirmą kartą auganti eglutė buvo papuošta 1419 m. prieš Kalėdas Freiburge (Vokietija), vėliau toks paprotys – puošti žiemą žaliuojančius medžius – plito po Europą.

   * Manoma, kad nukirsti eglutę ir papuošti ją namuose Kalėdoms pirmoji sugalvojo viena vokiečių kilmės grafienė. Taip savo namus ji papuošė 1573 m. pabaigoje. Jos sumanymas – eglutė kambaryje – irgi išplito, tačiau dar kelis šimtmečius buvo populiarus tik Prūsijoje.

   * Šią madą nusižiūrėjo Rusijos caras Petras I. 1700 m. išvakarėse jis išleido įsaką, nurodydamas prie visų miesto namų pastatyti papuoštas eglutes. Tokį valdovo pageidavimą uolūs rusai stropiai vykdė kasmet, todėl Kalėdos be papuoštos eglutės Rusijoje – ne šventė.

   * XIX a. antroje pusėje mada prieš Naujuosius metus puošti nukirstą ir parsitemptą namo eglę paplito daugelyje Europos šalių. Tada eglutes pradėta dabinti degančiomis žvakutėmis ir šviečiančiomis girliandomis.

   * Manoma, kad pirmosios eglutės Lietuvoje buvo papuoštos 1897-ųjų pabaigoje Ukmergės, Salako ir Skaudvilės valdiškose mokyklose carinės Rusijos valdininkų iniciatyva. Tokia vaikams skirta atrakcija turėjo pervilioti lietuviukus iš slaptų lietuviškų mokyklų į rusiškas.

   * Tradicija Lietuvoje prigijo ilgam. Tik, skirtingai nei Rusijoje, Lietuvoje eglutes imta puošti ne prieš Naujuosius metus, o savaite anksčiau – prieš Kalėdas.

   * XX a. pirmojoje pusėje nepriklausomos Lietuvos miestuose buvo itin populiaru papuoštą Kalėdų eglutę statyti ne kambaryje, o balkone.

   * Tik XX a. antrojoje pusėje Vokietijoje susirūpinta, kaip papuošti namus, bet nenaikinti medžių.

* * *

Dirbtinė ar natūrali?

* Paprasta eglutė

   Privalumai. Natūralumas, tikras miško kvapas, pigus ir greitas sprendimas.

   Trūkumai. Trumpas puošnumo laikas, krūva spyglių namuose, sakuotos rankos ir sąžinės balsas, primenantis apie gamtai padarytą žalą.

   Kaina: apie 10 litų už 1 m aukščio medelį.

* Dygioji eglutė vazone

   Privalumai. Patogu pastatyti ir papuošti, puošni ir kvapni ištveria kambaryje visą Kalėdų laikotarpį, o po švenčių ją galima pasisodinti kieme.

   Trūkumai. Pirkinys netelpa į automobilį, o šventėms baigiantis šis trumpalaikis malonumas atrodo per brangus.

   Kaina: apie 30-40 litų už 1-1,5 m aukščio medelį.

* Kėnis

   Privalumai. Puošnus, švelnus, patogus puošti, kvapnus ir ištvermingas.

   Trūkumai. Tenka ieškoti stovo medeliui įtvirtinti, reikia nepamiršti jį purkšti vandeniu, kad spygliai grožio neprarastų. Atsisveikinti su brangiu pirkiniu bus gaila.

   Kaina: apie 50 litų už 1-1,5 m aukščio medelį.

* Dirbtinė eglutė (kiniška)

   Privalumai. Pirkinys keleriems metams, nereikia rūpintis, kad spygliai ims byrėti.

   Trūkumai. Labiau panaši į pigų kinišką žaislą, o ne Kalėdų simbolį. Per kitas šventes susimąstysite – ar verta ją traukti iš gilaus rūsio kampo.

   Kaina: apie 15 litų už 1 m aukščio konstrukciją.

* Dirbtinė eglutė (lietuviška, argentinietiška)

   Privalumai. Pastatyta ir papuošta atrodo tarsi natūrali. Tvirta ir tanki, patogi tvirtinti pačias įvairiausias dekoracijas.

   Trūkumai. Kasmet puošti tą pačią eglutę namuose reikia daugiau išradingumo. Išlaidos pirkiniui gali pasirodyti per didelės.

   Kaina: 50-150 litų už 1-1,5 m aukščio konstrukciją (priklauso nuo šakelių skaičiaus ir medžiagų).