Priešgaisrinė miškų apsauga aktuali visiems

"Mūsų girios", 2009 / 10
MG inf.

   Parodos „Sprendimų ratas 2009“ lankytojams buvo surengta 12 teminių seminarų. LŽŪU Miškų ir ekologijos fakultetas spalio 2 d. parodos lankytojus ir tuo metu vykusio LMS prezidiumo bei valdybos posėdžio narius pakvietė į teminį seminarą ,,Priešgaisrinės miškų apsaugos aktualijos“. Jame pranešimus skaitė Generalinės miškų urėdijos Miškų atkūrimo ir miško apsaugos skyriaus vyr. specialistas Alvidas Pečiulis, Ekologijos katedros vedėjas doc. Vitas Marozas, Miškininkystės katedros doc. Jonas Račinskas. Buvo pateikta Botanikos instituto informacija (dr. Vaidotas Lygis) apie Kuršių nerijos NP Smiltynės miško atkūrimą po gaisro 2006 m. gegužę.

Miškų tvarkymas po gaisrų Pietų Europoje
   LŽŪU Ekologijos katedros vedėjas doc. Vitas Marozas supažindino su vykdomu COST veiklos projektu, kurio pagrindinis tikslas – sukurti ir skleisti moksliniais tyrimais pagrįstas žinias, parengti rekomendacijas gaisraviečių atkūrimo ir tvarkymo klausimais miško sklypo ir kraštovaizdžio lygmenyje. 
   Renkamos mokslinės žinios apie gaisraviečių atkūrimą ir tvarkymą: įvairių miško tipų degamumo bei miško gaisrų žalos įvertinimas ir modeliavimas; konkrečių rūšių, miško tipų atsparumo gaisrams įvertinimas ir modeliavimas; gaisrų poveikis ir gaisraviečių atkūrimas; globalaus atšilimo įtakos gaisrų kilimui, poveikiui miškams ir gaisraviečių atkūrimui įvertinimas. Bus vykdomas techninių rekomendacijų projektavimas: gaisrų žalos ekonominis įvertinimas; gaisraviečių atkūrimo būdų analizė; adekvačių miškų formavimas po gaisrų; įvairių gaisraviečių atkūrimo ir tvarkymo būdų analizė ir įvertinimas; žinių sklaida.
   Šios veiklos valdymo komitete dalyvauja 19-os Europos šalių atstovai (Bulgarijos, Graikijos, Ispanijos, Italijos, Izraelio, Jungtinės Karalystės, Kipro, Lenkijos, Latvijos, Lietuvos, Makedonijos, Prancūzijos, Portugalijos, Slovakijos, Slovėnijos, Šveicarijos, Rumunijos, Turkijos, Vokietijos). 
   Veiklos partneriai Lietuvoje yra Lietuvos žemės ūkio universitetas (doc. V. Marozas) ir MA Botanikos institutas (dr. V. Lygis).
   Veiklos struktūrą sudaro 5 darbo grupės: gaisrų žala ir miško atsparumas jiems; gaisrų poveikis ir miško atkūrimas bei visuotinio atšilimo poveikis; žalos ekonominis įvertinimas ir šiuolaikinis gaisraviečių tvarkymas; miško kaita ir gaisraviečių sutvarkymo technologijos; žinių perdavimas ir stebėsena.
   Planuojami rezultatai: 
   a) išplėsti žinias apie gaisraviečių atkūrimą ir tvarkymą, ir tai įgalins miškų naudotojus pasirinkti tinkamus būdus miško sklypo bei kraštovaizdžio lygiu (mokslinių ir techninių žinių rinkimas ir sklaida bus vykdoma Europos lygmeniu);
   b) prisidėti prie geresnio miško gaisrų žalos ekonominio įvertinimo, taip pat atskirų gaisraviečių atkūrimo būdų efektyvumo įvertinimo bei prie mažiau degių Europos miškų formavimo, gaisrų poveikio Europos miškams, ypač Pietų Europoje mažinimo.
   Pagrindinis šios veiklos tikslas – išplėsti žinias apie vandens ir miško tarpusavio sąveiką Europoje, išplėtoti mokslo tyrimais pagrįstas rekomendacijas miškų tvarkymui tobulinti, daugiausiai susijusiam su vandens išteklių saugojimu ir gausinimu.

Kiek įtakos galime daryti miško gaisrų kilimo priežastims?
   Mintimis apie šią aktualiją Europos mastu pasidalijo LŽŪU Miškininkystė katedros doc. Jonas Račinskas, pažymėdamas, kad pastaraisiais metais Europos šalyse miško gaisrai kasmet pažeidžia po 0,5-0,6 mln. ha miškų. Gaisrams kilti didelės įtakos turi klimato šiltėjimas, sausros, urbanizacijos plėtra, miškų privatizavimas. Dėl šių ir kitų priežasčių XX a. antroje pusėje Lietuvoje 2,6 karto pagausėjo miško gaisrų, bet 7,5 karto sumažėjo išdegusio miško plotas. Pranešėjo duomenimis, ženklus miško gaisrų ir jų padarytos žalos sumažėjimas pastebimas 1976-1990 m.; operatyviai gesinant tuo laikotarpiu vidutinis gaisravietės plotas sumažėjo iki 30-ies arų. Bet nuo 1992 m iki 0,5 ha padidėjo vidutinis gaisravietės plotas. 
   Pasak pranešėjo, Baltijos šalyse būtina toliau tobulinti miškų monitoringo sistemą. Skatintinas kompiuterinis miško gaisrų prognozavimas. Dėl nedidelio šalies teritorijos ploto netikslinga naudotis palydoviniu stebėjimu. Miškų gaisringumui didėti kasmet vis ženklesnės įtakos turi klimato šiltėjimas, sukeliantis sausras, miško dirvožemių sausėjimą, žeminantis gruntinio vandens lygį, ypač antroje vasaros pusėje. Tai gali sudaryti palankias sąlygas kilti miško gaisrams durpynuose, pelkiniuose dirvožemiuose ir sausose augavietėse. Dėl klimato šiltėjimo sumažėjo kritulių rugpjūčio – rugsėjo mėnesiais, vasara prasitęsia į rugsėjį, todėl miškai gausiai lankomi, didėja žmonių sukeliamų miško gaisrų dėl neatsargaus elgesio pavojus. Be to, šiltėjant klimatui, į rudenį prasitęsia augalų vegetacija, intensyviau medžiams augant, miškuose gausėja degių paklotės nuokritų. Ateityje prie miškuose gaisrams kilti palankių mėnesių gali tekti priskirti ir rugsėjį. 
   Priešgaisriniu požiūriu paguodžianti miškotvarkininkų prognozė – netolimoje ateityje Lietuvoje dėl medžių rūšių kaitos turėtų sumažėti pušynų ir eglynų plotai, o juos pakeis mažiau degūs lapuočių medynai.

Valstybinė miškų priešgaisrinė apsauga Lietuvoje 
   Generalinės miškų urėdijos Miškų atkūrimo ir miško apsaugos skyriaus vyr. specialistas Alvidas Pečiulis pranešime pristatė Miškų įstatymo ir kitus teisinius pagrindus, kuriais remiantis organizuota ir vykdoma šalies miškų valstybinė priešgaisrinė apsauga. 2002 m. aplinkos ministro įsakymu buvo patvirtinta Valstybinė miškų priešgaisrinės apsaugos programa, 2003 m. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento direktoriaus įsakymu patvirtinti Gaisrų gesinimo organizavimo nuostatai, sudarytas šalies miškų pasiskirstymo pagal gaisrų riziką žemėlapis. Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba 2007 m. atliko kompleksinio miškų gaisringumo rodiklių skaičiavimo metodikos patikslinimą.
   2006 m. lapkričio 21 d. pasirašyta Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) ir Generalinės miškų urėdijos bendradarbiavimo sutartis. Dabar rengiamas šios sutarties pakeitimo projektas. 2006 m. lapkričio 29 d. pasirašyta Lietuvos kariuomenės ir Generalinės miškų urėdijos bendradarbiavimo sutartis. Tai leido organizuoti bendras prevencines priemones, pratybas gesinant išplitusius miško gaisrus. Pavyzdžiui, 2007 m. birželį kartu su PAGD organizuotas operatyvus priešgaisrinis reidas, kurio metu iš oro buvo stebimos miškingos teritorijos, žmonių elgesys su ugnimi atviruose plotuose. Trakų miškų urėdijoje kartu su PAGD, Lietuvos kariuomenės pajėgomis 2007 m. organizuotos mokomosios taktinės pratybos. 2008 m. pavasarį Kaišiadorių, Kauno, Tauragės urėdijų miškuose organizuotos mokomosios pratybos, įsitikinta, kaip tarnybos sugeba organizuoti miško gaisrų gesinimą, valdyti ir vadovauti pajėgoms, bendradarbiauti bei organizuoti tarpusavyje ryšį.
   Lietuva – viena iš nedaugelio Europos šalių, kur pagrindinis valstybinių ir privačių miškų priešgaisrinės apsaugos krūvis ir išlaidos gula ant valstybinių įmonių – miškų urėdijų. Pranešėjas informavo apie miškų urėdijų išlaidas 2002-2009 m. miškų priešgaisrinei apsaugai. Ypač jos ženkliai padidėjo nuo 2006 m., nes buvo miško gaisrams kilti palankios gamtinės sąlygos bei modernizuota priešgaisrinė apsaugos sistema. Pavyzdžiui, 2006 m. priešgaisrinei miškų apsaugai išleista 4928 tūkst. Lt, 2007 m. – 4947 tūkst. Lt, 2008 m.– 5376 tūkst. Lt, šiemet numatyta – 4110 tūkst.Lt.
   Šalies miškų urėdijos prižiūrimuose valstybiniuose miškuose 2004-2006 m. kasmet atnaujino ir įrengė per 11 tūkst. km naujų priešgaisrinių mineralizuotų juostų, 2007-2008 m. – per 12 tūkst. km, šiemet planuota 11872 km. 
   Miškų priešgaisrinei apsaugai, prevencijai ir stichinių nelaimių, gaisrų pažeistų miškų atkūrimui 2005-2007 m. pasinaudota 8,3 mln. Lt ES parama. Pavyzdžiui, už 7,1 mln. Lt įsigyta naujų priešgaisrinių automobilių, 2005 m. atkurta 54 ha gaisrų pažeistų medynų, 2007 m. – 410 ha stichinių nelaimių pažeistų medynų, pastatyti 3 miško gaisrų sekimo bokštai, įsigyta radijo ryšio priemonių. 
   E. Pečiulis taip pat pristatė ES paramos galimybes 2007-2013 m. miškų priešgaisrinei apsaugai gerinti bei diegiant antžeminių automatinių miško gaisrų stebėjimo sistemas. ES paramos lėšomis galėtų būti finansuojamos:
   Ø miško priešgaisrinių veiksmų plano ar operatyvinio miško gaisrų gesinimo plano parengimo išlaidos;
   Ø miško gaisrų prognozavimo ir stebėjimo priemonės (gaisrų stebėjimo bokštų statyba, įrengimas, rekonstravimas, miško gaisrų stebėjimo sistemų, duomenų ir telekomunikacinių ryšių sistemų įsigijimas ir įrengimas);
   Ø informacinių ženklų ir stendų įrengimo, visuomenės švietimui skirtų leidinių ir vaizdo medžiagos priešgaisrine tematika rengimo ir sklaidos išlaidos;
   Ø priešgaisrinių mineralizuotų juostų įrengimo mechanizmai;
   Ø vandens paėmimo vietų, dirbtinių vandens saugyklų įrengimas;
   Ø antžeminių automatinių miško gaisrų stebėjimo sistemų diegimas.
   Generalinė miškų urėdija pernai organizavo Vieningos automatinės miško gaisrų stebėjimo sistemos Lietuvoje modelio sukūrimo studijos parengimą. Sudaryta komisija pripažino, kad šiuo metu Lietuvoje tikslinga taikyti antžemines automatines miško gaisrų stebėjimo sistemas, kurių pagrindą sudaro CCD video kameros, jautrios matomam šviesos spektrui dieną ir jautrios IR šviesai naktį. Šios sistemos užtikrintų tikslų pirminio miško gaisro židinio vietos nustatymą ir operatyvų gesinimo organizavimo parinkimą. 
   Paraiškas dėl ES finansinės paramos antžeminėms automatinėms miško gaisrų stebėjimo sistemoms įsigyti ir įdiegti dviem etapais pateiks 25 miškų urėdijos, kurių veiklos teritorijose esantys miškai priskirti I-am ir II-am gaisrų rizikos laipsniui. Nacionalinei mokėjimų agentūrai paraiškas 2008-2009 m. pateikė 16 miškų urėdijų bei Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija. Pastaruoju metu NMA jau pritarė 12 miškų urėdijų ir Kuršių nerijos NP projektams. Iš viso numatoma antžemines automatines miško gaisrų stebėjimo sistemas sumontuoti 82-uose mobilių operatorių bei miškų urėdijų miško gaisrų stebėjimo bokštuose.

Smiltynės 2006 m. gaisravietės apželdinimo problemos
   Po Kuršių nerijos NP Smiltynės girininkijoje 2006 m. gegužės pradžioje išplitusio gaisro susidariusi degimvietė lig šiol nėra pilnai apželdyta. Botanikos ir Miškų institutams parengus jos atkūrimo projektą ir pradėjus jį įgyvendinti, susidurta, kaip ir sakyta nerijos senbuvių miškininkų, su daugybe problemų. 2007 m. čia surengtas tarptautinis ekspertų pasitarimas. 2008 m. konstatuotas prastas veistų sodinukų prigijimas ir išsilaikymas, kurį lėmė daug priežasčių: neturtingas ir sausas smėlio dirvožemis; pavasarinės sausros po miškasodžio; vyraujantys stiprūs Vakarų krypties vėjai išgarina dirvožemio drėgmę, išjudina dar neįsitvirtinusias medelių šaknis; kenkėjų (pvz. šeriuotojo straubliuko –Strophosoma capitatum) ir elninių žvėrių pakenkimai; grybinės ligos. 
   Dr. V. Lygio pranešime iš grybinių ligų buvo paminėtas pūstasis gniaužtenis (Rhizina undulata), kuris suaktyvėja dėl gaisrų (aukštų temperatūrų) veikimo ir vėliau sukelia sodinukų ir brandžių medžių šaknų puvinį, džiūtį. Taip pat jaunus medelius pažeidžia ir šakninė pintis (Heterobasidion annosum s.s.). Laimei, spyglių ir ūglių ligos rimtesnės žalos čia nedaro. Bet daug kur įveistus želdinius stelbia aukštos varpinės žolės (ypač lendrūnai) bei gaisravietėje intensyviai ir agresyviai plintanti baltažiedė robinija. Z. Gudžinsko atliktais tyrimais (2007 m.), turėdami labai plačią šaknų sistemą, atželdami iš kelmelių ir šaknų, robinijų sąžalynai greitai kolonizuoja naujas teritorijas. Jų sąžalynai degimvietėje nuo 2006 m. iki 2009 m. padidėjo keleriopai, nesunkiai nukonkuruodami kitas medžių rūšis. 
   Dr. V. Lygio teigimu, įrodytas eksperimentais paprastosios pušies sodinukų dirbtinės mikorizacijos efektas Smiltynės gaisravietėje. Reikėtų ištirti, kokios grybų rūšys rekomenduotinos dirbiniam apkrėtimui. Neabejojama mikorizė su kazlėko (Suillus luteus) grybiena. Taip pat žinomas kaip gerai toleruojantis drėgmės deficitą dirvožemyje Cenococcum geophilum grybas. Abiejų šių rūšių grybai gausiai sutinkami Smiltynės miškuose. Be to, jie natūraliai kolonizuoja spygliuočių sodinukus miške ir daigynuose. Pagerinti želdinių prigijimui siūloma sodmenims taikyti intensyvią mikorizaciją (uždarų šaknų sistema) ir ekstensyvią mikorizaciją (atvirų šaknų sistema), medelyne naudojant grybų sporų suspensiją. 
   Kadangi Kuršių nerijos NP draudžiama naudoti herbicidus ir kitas chemines medžiagas, kovoti su nepageidaujama augalija siūloma biologinėmis kovos priemonėmis (pvz., apkrėtimą parazitiniais grybais), ištirti jų efektyvumą.