Prie algos siūlo prisidurti su šluota

"Verslo žinios", 2009 m. spalio 28 d.
RIMA RUTKAUSKAITĖ
rima.rutkauskaite@verslozinios.lt

   Nuo spalio vidurio pradėtas Darbo biržos projektas, kuris leidžia įmonių, sutrumpinusių darbo laiką ir sumažinusių atlyginimas, darbuotojams prie algos prisidurti tvarkant aplinką. Kaip kompensuoti praradimus neturintiesiems savų teritorijų ar sugebantiesiems atlikti labiau kvalifikuotus darbus - dar svarstoma.

   Vilniaus darbo birža, pasak Eugenijaus Valeikos, direktoriaus pavaduotojo, iki vakar buvo gavusi pirmųjų 7 sostinės bendrovių prašymus dėl viešųjų darbų. Valerijus Komisarovas, automobilių technine priežiūra ir remontu besiverčiančios UAB „Valervitas" direktorius, sako, jog paraišką pateikė planuodamas, kad iš Lietuvos darbo biržos gavęs darbo užmokesčio kompensaciją galės susitvarkyti įmonės teritoriją.
   „Reikėtų ir duobes užlyginti, ir tvorą susiremontuoti, ir šiukšles surinkti", - kad darbų aplink įmonę yra pakankamai, vardina p. Komisarovas.
   Erelis musių negaudo Anot jo, karpant viešosios tvarkos ir gelbėjimo tarnybų biudžetus, užsakymų sumažėjo ir jo servise. Be darbo ir uždarbio liko 14 darbuotojų. Jei paraišką patenkins - viešaisiais darbais žmonės galės prisidurti bent po 300-400 Lt per mėnesį.
   Už viešuosius darbus Lietu-vos darbo birža skirs minimalų valandinį atlygį, šiuo metu, neatskaičius mokesčių, jis siekia 4,85 lt.
   Specialistai pripažįsta, kad kol kas nauja Lietuvos darbo biržos priemonė labiau orientuota į stambiąsias bendroves, turinčias dideles gamybos teritorijas, kurias galėtų susitvarkyti. Pavyzdžiui, viena pirmųjų paraišką pateikė „Dvarčionių keramika". Tačiau Gintautas Pangonis, AB „Grigiškės" generalinis direktorius, sako, kad daugeliui stambiųjų, kurie nuo keturių dienų darbo savaitės grįžo prie normalaus ritmo, tai nebeaktualu. Be to, įmonės susitvarkiusios teritorijas, ir žmonėms ten tikrai nebebūtų ką veikti.
   „Šiandien tokia priemonė pavėluota. Galbūt, jei tektų stabdyti gamybą, vieno cecho žmonėms galėtume vienai ar dviem dienoms surasti darbo. Ne ilgiau", - mano p. Pangonis.
   Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje, VŽ duomenimis, jau svarstoma, kaip galėtų prie algos prisidurti smulkios įmonės, dirbančios biurų pastatuose ir neturinčios ko tvarkyti.
   Galbūt jos galės dėl darbų susitarti su kitomis įmonėmis, jei nepaaiškės, kad tai neprieštarauja Darbo kodeksui.
   Užsimenama ir apie tai, kad būtų galima dirbti ne tik nekvalifikuotus darbus, bet, tarkim, organizuoti mokyklose ar darželiuose būrelius ar pan.
   Petras Kalibatas, UAB „Petro ofsetas" savininkas, neslepia: sumažėjus užsakymų sutrumpėjo darbo laikas ir sumenko atlyginimai.
   Tačiau jis abejoja, ar dizainerės dėl papildomo lito eitų šluoti gatvių ar rinkti šiukšlių. Tačiau papildomo užsiėmimo, kuriame pritaikytų specialybės žinias, jos, matyt, neatsisakytų. Todėl žada pasidomėti darbo biržos siūlymu.
   Vilija Zakšauskaitė, Lietuvos darbo biržos Užimtumo rėmimo skyriaus vedėja, informuoja, kad viešiesiems darbams apmokėti projekto vertė - 50 mln. Lt, jis tęsis trejus metus iki 2012 m. spalio 15-osios. Prognozuojama, kad bus galima įdarbinti apie 13.000 žmonių. Viešuosius darbus bus galima dirbti ne ilgiau 6 mėnesius, tiek laiko per dieną, kiek sutrumpinta darbo diena įmonėje.
   Paraiškas įmonės galės teikti nuolat, tačiau kadangi pinigų nėra daug - laimės pirmieji paraiškas pateikę darbdaviai.
   „Konkrečią informaciją darbdaviai gali rasti teritorinių darbo biržų internetiniuose puslapiuose, bus paskirti atsakingi asmenys, kurie galės atsakyti į darbdaviams kylančius klausimus", - informuoja p. Zakšauskaitė.