Gruodžio 4 dieną vyko trečiasis girininkų suvažiavimas.

 Prieš 370 metų Lietuvos giriose įkurtos pirmosios girininkijos

   Šiemet sukanka 580 metų, kai Beringerio rašte pirmą kartą paminėti kryžiuočių žemėse dirbę girininkai. 480 metų, kai Pirmajame Lietuvos Statute buvo reglamentuoti miškų nuosavybės apsaugos klausimai. 450 metų pirmajam Lietuvos miškų tvarkymo dokumentui. 370 metų, kai Lietuvos giriose įkurtos pirmosios girininkijos.

   Šių metų gruodžio 4 d. Lietuvos žemės ūkio universitete vyko Trečiasis girininkų suvažiavimas. Suvažiavime paminėtos svarbios istorines miškininkų datos, išklausyti girininkų bei svečių pasisakymai bei apžiūrėta girininko darbo kasdienybę ir laisvalaikio pomėgius atspindinti paroda.

Šiek tiek istorijos:
   Kada Lietuvoje atsirado girininkijos ir girininkai? Tiksliai į šį klausimą neįmanoma atsakyti. Beringerio 1428 m. rašte mininimi kryžiuočių žemėse dirbę girininkai. XV a. Gardino girininku dirbo Z. Migovičius, 1492 m. - Kalėda. 1503 m. Leipalingio, Periamo dvaruose dirbo girininkai. Tuo laiku aukšti tituluoti pareigūnai buvo medžiokliai, o girininkai Lietu vos Didžiosios Kunigaikštystės sąraše buvo rašomi po teismo seniū nų, ekonomų, keturių raštininkų, kanceliarijos sekretoriaus. Girininkai buvo tiesioginiai girių prižiūrėtojai kurie dažnai samdydavo savo padėjėjus - pagirininkius. Kartais girininkai būdavo ir didžiojo kunigaikščio dvarų turtų valdytojais. Girininkai turėjo saugoti girias, kad jose svetimi nemedžiotų, taisyti tiltus, samdyti žvėrių sekėjus (osočnikus). 
   Girininkijos buvo administraciniais - ekonominiais vienetais, turėjo rinkti duokles, prižiūrėti bartininkų tarnybas, sekti, kad pagal įstatymus gyventojai naudotųsi „įėjimo" į miškus teise, kad niekas savavališkai neruoštų potašo, pelenų, deguto ir t. t. Ir privačių miškų savininkai samdė miškams saugoti pareigūnus, dažniausiai sargus, vėliau vadinamus eiguliais.
   1559 m. Didžiojo Lietuvos kunigaikščio ir Lenkijos karaliaus Žygimanto Augusto pavedimu, Mstibogovo seniūnas Grigalius Valavičius atliko didžiojo kunigaikščio girių ir žvėrių perėjų reviziją (aprašymą). Svarbiausi šio darbo tikslai buvo nustatyti didžiojo kunigaikščio girių ribas, sustiprinti girių apsaugą, miškų naudojimo teisėtumą. G. Valavičiaus girių aprašymas yra laikomas pirmuoju Lietuvos miškų tvarkymo dokumentu ir Lietuvos miškų tvarkymo pradžia. Didžiojo kunigaikščio miškų administravimo sutvarkymas baigtas 1567 m. išleistu Girininkų įstatymu, kuriame buvo nustatytos jų pareigos: apjoti girios ribas, apžiūrėti ir surinkti žinias, kontroliuoti, prižiūrėti, kad nebūtų daroma žala žvėrims, drevėms, medžiams. Buvo nustatyta stačių medžių, sausuolių ir virtėlių atleidimo ir kitų miško gėrybių rinkimo tvarka.
   Po 8 dešimtmečių, 1636 m. buvo išleistas dar vienas norminis dokumentas, kuriuo pradėtas valstybinių miškų pertvarkymas, vadinamas Girių ordinacija. Pertvarkymas 1641 m. buvo baigtas. Didžiojo kunigaikščio giriose buvo įkurta 11 girininkijų. Girininkijos suskirstytos į kvarteras (rajonus), o šios – į ostupus. Dabartinės Lietuvos teritorijoje buvo Rūdininkų – Tarpupio, Valkininkų – Liepūnų, Varėnos – Perlojos – Merkinės ir dalis Kaniavos – Dubičių girininkijų miškų. Didžiausios iš pirmųjų įkurtų girininkijų buvo Varėnos, Perlojos ir Merkinės. Pagal Girių ordinaciją kiekvienas girininkas gaudavo atskirą instrukciją, o kiekvieną metų ketvirtį privalėjo pateikti kunigaikščiui ataskaitas. Vyriausiuoju valstybinių miškų administratoriumi buvo didysis medžioklis. Centriniuose Didžiojo kunigaikščio miškų administraciniuose organuose buvo svarbios revizorių ir komisarų pareigybės.