Miškų savininkai laukia tikros žiemos

„Verslo žinios“, 2009 m. gruodžio 14 d.
Gintautas Kovalčikas, Privačių miškų savininkų asociacijos tarybos pirmininkas

   Visas pasaulis kalba apie kli mato kaitos konferenciją Ko penhagoje, jos tikslas globa lus: užkirsti kelią sausroms, audroms ir vandenynų van dens lygio kilimui - stichi nėms nelaimėms, kurias le mia žmonijos veikla, ken kianti gamtai. Lietuvos miš kininkai ir miško savininkai galimą klimato kaitos įtaką jaučia jau dabar. Miškų ūkis pastaraisiais mėnesiais pa tiria didelių sunkumų, o pa grindiniai yra sunkiai prava žiuojami miško keliai ir grei tai kokybę prarandanti ką tik paruošta apvalioji mediena. Neramios dienos laukia visų bene 4% žmonių, dirbančių miškų ūkio ir medienos ap dirbimo sektoriuose, šeimo se, kurios sukuria apie 20% šalies eksporto pajėgumų. Žiniasklaida mažai kreipia dėmesio įtai, kaip visuotinis klimato atšilimas jau dabar tiesiogiai daro įtaką vos at sigaunančiai medienos rin kai Lietuvoje. Metų pradžio je medienos kainoms kri tus daugiau nei 40%, antro je metų pusėje kainos pra dėjo po truputį kilti aukštyn (nuo 4% iki 9%). Taip atsitiko todėl, kad Europoje pradeda augti medienos produktų pa klausa statybų pramonėje, o ypač - celiuliozės pramonė je. Miškų savininkai ir miš kininkai tikėjosi, kad atei nantis žiemos sezonas, kuris yra pagrindinis darbo metas miškų ūkyje, dar labiau išbu dins medienos rinką iš letar go miego.
   Šaltas žiemos sezonas su teikia progą miškų savinin kams, nekenkiant aplink esančiai gamtos ekosiste mai, aprūpinti rinką reika linga medienos žaliava. Ta čiau šių metų rekordiškai šil tas ruduo ir žiemos pradžia kelia didesnius reikalavimus miškų savininkams, medie nos tiekėjams, nes jiems rei kia dirbti neįšalusiame, pel kėtame miške, o tai, jų teigimu, kartais darbų kainą gali pakelti net penktadaliu. Ki tas dalykas, dėl kurio susi rūpinę miško savininkai ir miškininkai, - neįšalusi miš ko žemė yra gerokai jautres nė bet kokiam žmogaus ar technikos darbui ir palieka padarinių, o juos šalinti taip pat kainuoja.
   Tokia žiema, kokią matome dabar, gali tam tikram laikui įšaldyti ekonominius me­dienos pardavimo rinkos ro diklius. Juk valstybei svar bu ne tik skatinti vidaus var tojimą, bet ir prekiauti su ki tomis šalimis žaliava ar jos gaminiais, kurie pagamin ti iš vietinių miškų. Tik vi sapusiškai sveikas ir pajėgus konkuruoti ekonominis miš kų ūkis ir medienos pramo nės mechanizmas gali padė ti Lietuvai atsigauti kriziniu laikotarpiu.
   Miškų ūkis yra vienas pir mųjų pramonės sektorių, ku ris jau dabar jaučia klima to kaitos pasekmes Lietuvo je, tačiau artimoje ateityje tai gali pajausti daugelis vie tinės pramonės sričių, pa vyzdžiui, statybų sektorius. Galima pajuokauti, kad miš kų savininkai dabar meldžia šaltos žiemos, kad ji suteik tų galimybę pagaliau prikelti medienos rinką arba bent jau stabilizuotų jos svyravimus ir išsaugotų dabartines me dienos kainas. Globalus kli mato atšilimas jau pasiekė mus, mūsų gamtą ir jau pa veikė mūsų ekonomiką. Mes, miškų savininkai, taip pat raginame didžiųjų vals tybių lyderius Kopenhagos klimato kaitos konferenci joje tapti kovos su klimato kaita tikraisiais šalininkais, kovoti su vis didėjančiu iš metamų teršalų kiekiu, o ne tuščiai deklaruoti tai, ką nori girdėti dauguma žmonių.